Atsisakyti šaldiklio R12 privertė vis didėjanti „ozono skylė“.
Ozonas atmosferoje yra susikoncentravęs 10-50 km aukštyje, taip vadinamoje ozonosferoje. Didžiausia ozono koncentracija yra 20-25 km aukštyje. Šis ozono sluoksnis apsaugo žemės gyvūnus ir organizmus nuo kenksmingo saulės ultravioletinio spinduliavimo. 1974 metais amerikiečių mokslininkai atrado, kad chloro oksido ir chloro molekulės yra stiprūs katalizatoriai, ardantys ozono molekules. Ozono sluoksnį gali pasiekti tiktai chemiškai stabilios medžiagos, netirpstančios vandenyje, atsparios saulės radiacijai ir cheminėms reakcijoms. Tokios yra CFC medžiagos. Iki stratosferos molekulės keliauja 1-2 metus. Ten, veikiamos saulės radiacijos, jos skyla, sudarydamos taip pat chloro ir chloro oksido molekules, kurios savo ruožtu reaguoja su ozono molekulėmis. Viena chloro molekulė suardo 10 000 – 100 000 ozono molekulių.
Šaldikliai, patekę į atmosferą, sustiprina taip vadinamą „šiltnamio efektą“. Be to šaldikliai yra žymiai kenksmingesni negu anglies dioksidas, atsirandantis iš žmogaus veiklos, degant įvairiems produktams. 1 kg R134a šaldiklio patekusio į atmosferą veikia taip pat kaip 1300 kg CO2.
Ozono skylė, šiltnamio efektas, rūgštiniai lietūs, vandens užterštumas privertė priimti 1987m. Monrealio protokolą, kuriame numatytas medžiagų, veikiančių ozono sluoksnį (tame tarpe ir šaldiklio R12), gamybos ir vartojimo ribojimas bei nutraukimas.