Kondenseris sudarytas iš plonų vamzdelių, tarp kurių yra plokštelės, padidinančios paviršiaus plotą. Tokia konstrukcija leidžia sutalpinti didžiausią plotą mažiausiame tūryje. Kondenseris montuojamas automobilio priekyje, prieš variklio aušinimo radiatorių, kad gautų šalto oro srautą automobiliui važiuojant arba veikiant ventiliatoriui. Geresniam kondenserio aušinimui gali būti sumontuotas papildomas elektrinis ventiliatorius. Kondenseris yra gaminamas iš aliuminio, kartais iš varinių vamzdelių. Kondenseris yra labiausiai pažeidžiama kondicionieriaus dalis. Įvykus avarijai, kai pažeidžiamas automobilio priekis, dažniausiai nukenčia ir kondenseris. Be to kondenseris labai nukenčia ir nuo aplinkos, ypač žiemą. Skirtingai negu variklio aušinimo radiatorius, kondenseris žiemą nėra intensyviai eksploatuojamas. Ant kondenserio patekusios druskos ir drėgmė ardo aliuminio paviršių. Korozija ypač apima plotus, kurie yra uždengti ir nėra natūralios ventiliacijos. Pasitaiko atvejų, kai kondenserį korozija įveikia per kelis metus. Dėl to patartina ir žiemą kartais įjungti kondicionierių, kad įkaitęs kondenseris išdžiūtų. Taip pat reikėtų jį periodiškai nuplauti.
Į kondenserį patenka aukšto slėgio karšti šaldiklio garai tiesiai iš kompresoriaus. Karštas šaldiklis, patekęs į kondenserio įėjimą viršuję, tekėdamas kondenserio vamzdukais atiduoda šilumą aplinkai. Garai atšąla, kol pasiekiamas kondensacijos taškas. Šaldiklis virsta skysčiu. Didžiausias šilumos kiekis atiduodamas būtent vykstant kondensacijai. Esant vidutiniam kondicionieriaus apkrovimui, dviejuose trečdaliuose kondenserio yra karšti šaldiklio garai, viename trečdalyje – šiltas skystis. Šiltas šaldiklis teka link garintuvo.